... 

Specialistai diskutavo apie klastočių žalą ir mastą

2017 m. gruodžio 5 d. Valstybinio patentų biuro (VPB) organizuotame seminare „Intelektinės nuosavybės pažeidimai: poveikis valstybei ir sektoriniam verslui. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos studijos“ patirtimi dalinosi teisininkai, vartotojų teisių gynimo specialistai bei valstybinių institucijų atstovai. Šis seminaras užbaigė metinių renginių, skirtų visuomenės švietimui prekių ženklų, dizaino ir kitų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir teisių gynimo klausimais, ciklą ir buvo organizuotas įgyvendinant Valstybinio patentų biuro ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) 2017 metų techninio bendradarbiavimo susitarimą.

 

ESINT atliktų tyrimų duomenys rodo, kad klastojama praktiškai viskas – pradedant kūdikių mišinėliais, vaistais ir baigiant automobilių ar net lėktuvų detalėmis. Ypač klastojamos paklausios,  plataus vartojimo prekės, kurias daugelis vartotojų naudoja ir vartoja kasdien. ESINT atliko kelias studijas ypač jautriose padirbinėjimui verslo sektoriuose, ir  studijų rezultatai verčia sunerimti, nes tarp dažniausiai ir labiausiai klastojamų prekių minimi maisto produktai, farmacijos gaminiai, kosmetika ir parfumerija, odos dirbiniai, apranga ir avalynė, juvelyrika, fotografijos ir medicinos prietaisai, elektros įranga ar detalės, žaislai ir sporto prekės.

 

VPB pramoninės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė, pristačiusi tris ESINT atliktas studijas pabrėžė, kad intelektinės nuosavybės teisių nusikaltimų pasaulinė metinė vertė siekia 461 mlrd. JAV dolerių bei yra susijusi beveik su visų rūšių produktais ir geografinėmis sritimis. „Toks nusikalstamumas daro netiesioginį poveikį piliečiams, įmonėms, vyriausybėms ir riboja teisėtų intensyviai intelektinės nuosavybės teises naudojančių įmonių galimybę reinvestuoti į mokslinius tyrimus, plėtrą ir užimtumą, o tai galiausiai kelia grėsmę augimui ateityje.“ – teigė K. Vilkienė.

 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Deimantė Biknerytė kalbėjo apie maisto klastojimą, kuris gali būti įvardijamas kaip jautriausia sritis, nes suklastoti maisto produktai būna nesaugūs vartotojui,  gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir juos gali būti sudėtinga atskirti nuo originaliu prekių ženklu pažymėtų prekių. Specialistės teigimu, statistikos apie maisto produktų klastojimą nebuvo iki 2014 metų, tačiau šiuo metu Europos Sąjungoje veikianti maisto saugos sistema yra efektyviausia visame pasaulyje. Lietuvoje siekiama, kad maisto klastojimas būtų pripažintas kriminaliniu nusikaltimu.

 

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Arvydas Naina pranešimo „Vartotojas ir suklastota prekė: ką turi žinoti vartotojas, jei ją įsigijo“ metu atkreipė visų dėmesį, kad vartotojas, įsigijęs nekokybišką prekę, turi teisę kreiptis į pardavėją ir  grąžinti prekę ar reikalauti žalos atlyginimo. Tačiau jeigu prekė yra įsigyta turguje ar internetu, ypač iš trečiosios šalies, gali būti labai sudėtinga grąžinti  prekę ir įrodyti pardavėjo nesąžiningumą, jei pirkėjas buvo suklaidintas.

 

Seminare daug dėmesio buvo skirta aptarti klastojimo atvejus farmacijos, kosmetikos ir parfumerijos, sporto ir laisvalaikio prekių sektoriuose.  Renginio dalyviai su Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktoriaus pavaduotoja Martyna Gudaitė-Gulbinienė analizavo muzikos naudojimo įpročius ir tai, kaip naujos technologijos keičia muzikos klausytojų įpročius ir veikia autorių teisių apsaugą. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorė Vida Ramanauskienė apžvelgė baudžiamąją atsakomybę už intelektinės nuosavybės pažeidimus, akcentuodama priežastis, kodėl valstybė negali toleruoti intelektinės nuosavybės pažeidimų – tai visuomenės saugumas, nuosavybės teisių apsauga, valstybės ekonominis ir finansinis tvarumas.

 

Pernai (2016 m.) Lietuvos muitinė sulaikė 4,9 mln. vienetų suklastotų prekių, užpernai – 54 kartus mažiau. VPB direktoriaus pavaduotojos Linos Mickienės nuomone, tokia statistika duoda aiškų signalą, kad ir valstybinės institucijos, ir verslas, ir vartotojai turi susivienyti kovoje prieš klastojimą. „Norėdami geresnių kovos su klastotėmis ir jų daroma žala rezultatų turime nepamiršti, kad būtinos verslo, institucijų, valstybių ir pačių vartotojų pastangos. Valstybė įsipareigoja sukurti teisinę ir institucinę sistemą, sudarančią sąlygas, kad vartotojas jaustųsi saugus rinkdamasis ir įsigydamas  prekes ar paslaugas. Gamintojas, intelektinės nuosavybės savininkas,  įsipareigoja laikytis visų teisės aktų reikalavimų, pagamint ir vartotojui pateikti kokybišką bei saugią prekę. Tačiau visada atsiras norinčių lengvai ir greitai uždirbti, pasinaudojus kito asmens įdirbiu, reputacija. Bet jei nebus paklausos, nebus ir pasiūlos. Kiekvienas esame vartotojas, todėl, turime pradėti nuo savęs ir būti protingu ir apdairiu vartotoju, prekes rinktis sąmoningai ir atsakingai, kad vėliau netektų patiems nukentėti.“ – teigė L. Mickienė.

 

Seminare, sulaukusiame 90 dalyvių, pranešimus skaitė Lietuvos patentinių patikėtinių asociacijos prezidentė O. Klimaitienė, Gretutinių teisių asociacijos direktoriaus pavaduotoja M. Gudaitė-Gulbinienė,  Generalinės prokuratūros prokurorė V. Ramanauskienė, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas A. Naina, Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Deimantė Biknerytė, advokatės, patentinės patikėtinės V. Viešūnaitė ir  I. Lukauskienė.

 

Seminare pristatyti šie ESINT atlikti tyrimai: „Europos piliečiai ir intelektinė nuosavybė: suvokimas, žinojimas ir elgesys“, „Klastočių ir piratavimo padėtis Europos Sąjungoje 2017“, „Maršrutai, susiję su pasauline prekyba suklastotais ir piratiniais gaminiais“.

Daugiau ESINT studijų ir tyrimų galima rasti ESINT tinklalapyje https://euipo.europa.eu/ohimportal/en/web/observatory/observatory-publications



2017-12-11



Jūsų elektroninio pašto adresas:
Pasirinkite temą:
     Data: 2018-01-17, 23:45:07