... 

Kas bendra tarp intelektinės nuosavybės ir Olimpinių žaidynių?

 

Olimpinės žaidynės populiariausias su sportu susijęs įvykis pasaulyje. Pastarąsias tris savaites visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo 23-ąsias vykusias žiemos Olimpines žaidynes Pietų Korėjos mieste Pjončange. Kaip sportas ir intelektinės nuosavybės apsauga susiję tarpusavyje? Kaip ir kodėl intelektinė nuosavybė užima svarbią vietą Olimpinių žaidynių kontekste?

 

Olimpinė nuosavybė – kas tai?

Olimpinė chartija olimpinėmis nuosavybėmis identifikuoja olimpinę vėliavą, šūkį, himną, emblemą, ugnį, deglą, žodžių junginį „olimpinės žaidynės“ ar „olimpiados žaidimai“. Nors visi šie atributai žinomi gana gerai, tačiau labiausiai atpažįstamas simbolis yra olimpiniai žiedai – jų atpažinimo reitingas siekia 93 procentus. Olimpinės nuosavybės apima visas su Olimpinėmis žaidynėmis susijusias teises, kurios susijusios su renginio organizavimu, įskaitant teisę fotografuoti, daryti žaidynių vaizdo ar garso transliacijas. Visos nuosavybės teisės priklauso Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) – organizacijai, atliekančiai svarbiausią vaidmenį stiprinant olimpines vertybes ir teikiant materialią paramą Olimpinių žaidynių organizatoriams.

 

Olimpiniai žiedai – geriausiai atpažįstamas žaidynių simbolis. © Tarptautinis olimpinis komitetas. 

 

Olimpinių simbolių apsauga ir su jais susijusios intelektinės nuosavybės teisės yra itin svarbios siekiant išsaugoti išskirtinumą, kurį įgyja komerciniai partneriai prisijungdami prie Olimpinių žaidynių ir užtikrindami pajamas Olimpiniam judėjimui. Įgyvendindamas teises į olimpinius simbolius TOK remiasi įvairiomis tarptautinėmis intelektinės nuosavybės sutartimis, viena jų – Nairobio sutartis, priimta 1981 m. ir administruojama Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO). Pagal šią sutartį šalys narės yra įpareigotos apsaugoti Olimpinį simbolį nuo komercinio naudojimo (reklamose, prekių žymėjimui.  kaip prekių ženklo naudojimui), jeigu nėra gautas  TOK sutikimas.

 

Apsaugo teisinėmis priemonėmis

Suprasdamos didėjančią sporto svarbą ekonomikai, daugelis šalių (buvusios ir būsimos Olimpinių žaidynių šeimininkės) priėmė teisės aktus, saugančius olimpines vertybes ir jas organizuojančiųjų teises. Šiuose teisės aktuose numatytos teisinės priemonės, visų pirma, siekiant užkirsti kelią „pasalos rinkodarai“ (angl. „Ambush marketing“) – tyčiniams arba neleistiniems organizacijų ar verslininkų veiksmams sukurti klaidingą ar neleistiną sąsają su Olimpinėmis žaidynėmis pasipelnymo tikslais. Tokių atvejų jau pastebėta Argentinoje, kuri rengs Jaunimo Olimpines žaidynes šią vasarą Buenos Airėse, taip pat Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Kinijoje, Čekijoje, Egipte, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Pietų Afrikoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

Pietų Korėjos vyriausybė, be jau egzistavusių autorinių teisių ir prekių ženklų įstatymų, priėmė specialųjį paramos įstatymą dėl Pjončango Olimpinių ir parolimpinių žaidynių. Šiuo metu jau vyksta diskusijos dėl panašių teisės aktų kitoms žaidynėms, vyksiančioms 2020 m. Tokijuje, 2022 m. Pekine ir 2024 m. Paryžiuje.

TOK taip pat nustato konkrečius Olimpinių žaidynių reglamentus, pavyzdžiui:

 

  •  Naujienų prieigos taisyklės, taikomos 2018 m. XXIII žiemos Olimpinėms žaidynėms Pjončange 2018 m. vasario 9-25 d.
  •  TOK socialinės ir skaitmeninės žiniasklaidos gairės į Olimpines žaidynes akredituotiems asmenims
  •  TOK gairės redakciniam Olimpinių vertybių naudojimui žiniasklaidos organizacijoms.

Šios taisyklės ir reglamentas užtikrina, kad visos pajamos, gaunamos iš sandorių su prekybininkais bei žiniasklaidos priemonėmis, patektų į Olimpinių žaidynių fondą ir būtų panaudojamos sporto populiarinimo, rėmimo ir kitais panašiais tikslais.

 

Sportas ir intelektinė nuosavybė Lietuvoje

Nors Lietuva nepretenduoja tapti Olimpinių žaidynių šeimininke, tačiau gali drąsiai būti vadinama sporto mėgėjų ir gerbėjų šalimi. Įvairios krepšinio varžybos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, Lietuvos sportininkų pergalės Olimpinėse žaidynėse, kasmet vykstantys bent keli maratonai didžiuosiuose Lietuvos miestuose skatina lietuvius ir domėtis, ir patiems įsitraukti į sportą bei su juo susijusius renginius.   

Valstybinio patentų biuras sporto ir intelektinės nuosavybės sąsajas sujungė 2016 m. pavasarį organizuotoje regioninėje konferencijoje „Intelektinė nuosavybė ir sportas“. Joje daugiau nei 120 intelektinės nuosavybės ir sporto srityse dirbančių specialistų analizavo  intelektinės nuosavybės reikšmę sporto bendruomenei, sporto ir verslo tiesioginį ryšį, inovacijų įtaką sporto pasiekimams bei autorių ir gretutinių teisių apsaugos problematiką sporto renginių transliacijų metu.

 

Konferencijos pranešimai, nuotraukos prieinamos čia.

 

Parengta pagal WIPO publikaciją „Naujas žvilgsnis į Olimpines vertybes“.

 



2018-02-28



Jūsų elektroninio pašto adresas:
Pasirinkite temą:
     Data: 2018-06-23, 20:32:21