LT | EN
 Logo   VPB
  Išradimai
duomenų bazė >>>
  Topografijos
duomenų bazė >>>
  Dizainas
duomenų bazė >>>
  Prekių ženklai
duomenų bazė >>>
 Į pradžią  | Veiklos sritys | Administracinė informacija | Struktūra ir kontaktai | PRITAIKYTA NEĮGALIESIEMS
   Spausdinti
 
   
Counter
Iš viso apsilankė : 12067489
Šiandien apsilankė : 2325
Dabar naršo : 33
 ...  Naujienos

ESINT studija: inovacijų apsauga pasitelkiant komercines paslaptis ir patentus

Inovacijas diegiančios įmonės, siekdamos apsaugoti savo inovacijas, dažnai naudoja ir patentus, ir komercines paslaptis. Tačiau visgi beveik visuose ekonomikos sektoriuose veikiančios daugumos rūšių įmonės visose Europos Sąjungos valstybėse narėse inovacijų apsaugai dažniau pasitelkia komercines paslaptis, o ne patentus. Tokias tendencijas rodo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT), bendradarbiaujant su Europos ekonominių mokslinių tyrimų centru (ZEW), 2016 m. atliktas tyrimas „Inovacijų apsauga pasitelkiant komercines paslaptis ir patentus: lemiami veiksniai Europos Sąjungos įmonėse“ (anglų kalba).

 

Anksčiau atliktose analizėse patentai ir komercinės paslaptys buvo laikomi viena kitą pakeičiančiomis apsaugos priemonėmis, tačiau tyrime išryškinamas abiejų apsaugos metodų papildantis vaidmuo. Pradedant pasiūlymais dėl patentavimo ir komercinių paslapčių sąveikos teorinių modelių, šioje studijoje tiriami įvairūs veiksniai, kurie, kaip manoma, daro įtaką dviejų apsaugos mechanizmų naudojimui. Ypatingas dėmesys skiriamas sprendimams dėl patentų arba komercinių paslapčių naudojimo ir veiksniams, kurie daro įtaką pasirenkant apsaugos strategiją.

 

Tyrimo metu apklausus 24 ES valstybėse narėse gamybos ir paslaugų teikimo sektoriuose veikiančias 200 tūkst. įmonių, rezultatai rodo, kad komercinės paslaptys ir patentai naudojami mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą vykdančiose įmonėse, kuriose daug lėšų skiriama inovacijoms, ir kai rinkai pateikiama nauja inovacija. Komercinėms paslaptims pirmenybė teikiama tais atvejais, kai diegiama inovacija yra nauja tik atitinkamoje įmonėje.

 

Patentai dažniau naudojami (atskirai arba kartu su komercinėmis paslaptimis) tais atvejais, kai naujoviškas produktas yra fizinė prekė, o ne paslauga. Komercinės paslaptys dažniau naudojamos (dažnai be patento) tais atvejais, kai inovacijos yra susijusios su procesais ir paslaugomis. Komercinės paslaptys (atskirai arba kartu su patentais) dažniau naudojamos išlaikant arba didinant konkurencingumą inovacijų, kurias sukuria atvirą inovacijų praktiką taikančios įmonės, srityje, pvz., bendradarbiavimas vykdant mokslinius tyrimus, visų pirma su tolimais (ne Europos) partneriais.

 

Rinkose, kuriose vyksta arši kainų konkurencija, pastebimas polinkis pirmenybę teikti ne patentams, bet komercinėms paslaptims. Rinkose, kuriose vyksta arši konkurencija dėl kokybės, pastebimas polinkis naudoti komercines paslaptis ir patentus. Arši kainų konkurencija yra būdinga plataus vartojimo produktų rinkose, kuriose produktų diferenciacijos / naujoviškumo galimybės yra ribotos, o maržą galima padidinti diegiant su išlaidų mažinimu / procesu susijusias inovacijas.

 

Šios analizės pagrindą sudarė tai, kaip Vokietijos įmonės naudoja patentus ir komercines paslaptis. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas patentavimo ir komercinės paslapties sąveikai ir pasirinktos apsaugos strategijos įgyvendinimo rezultatų poveikiui, kuris buvo nagrinėjamas ne tik įmonės, bet ir atskirų inovacijų lygmeniu. Komercinės paslaptys, nepaisant jų ekonominės svarbos ir ypač jų vaidmens apsaugant inovacijų grąžą, yra menkai ištirtos, o jų santykis su patentais dažnai yra aiškinamas klaidingai.

 

Parengta pagal ESINT informaciją



2017-07-20



Jūsų elektroninio pašto adresas:
Pasirinkite temą:
     Data: 2017-09-22, 12:55:17