LT | EN
 Logo   VPB
  Išradimai
duomenų bazė >>>
  Topografijos
duomenų bazė >>>
  Dizainas
duomenų bazė >>>
  Prekių ženklai
duomenų bazė >>>
 Į pradžią |Veiklos sritys|Administracinė informacija|Struktūra ir kontaktai|PRITAIKYTA NEĮGALIESIEMS
 
   Spausdinti  
   
Counter
Iš viso apsilankė : 12315666
Šiandien apsilankė : 1961
Dabar naršo : 42
 ...  > Naujienos

ESINT studija: viešai prieinamo turinio antrinis panaudojimas kino pramonėje

Apytiksliai 2 proc. visų Europos Sąjungoje išleistų filmų buvo pritaikyti panaudojant viešai prieinamą turinį. Tačiau viešai prieinamas turinys dažniau naudojamas kuriant populiariausius filmus, o tarp 100 populiariausių Europos kino teatruose rodomų filmų šis viešai prieinamo turinio panaudojimo rodiklis siekia 6 proc. Tokie rodikliai gauti išanalizavus beveik 90 tūkst. filmų, kurie buvo sukurti ir išleisti 2000–2010 m. Europos Sąjungos valstybėse, bei Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (ESINT) parengus studiją „Viešai prieinamo turinio antrinis panaudojimas. Kino pramonės kūriniai“ (anglų kalba). Šia analize ESINT nagrinėja viešai prieinamų kūrinių reikšmę ir lygina remiantis tokiais kūriniais sukurtus filmus su filmais, sukurtais remiantis kūriniais, kuriems taikoma autorių teisių apsauga, arba originaliais scenarijais.

 

Per vienuolikos metų laikotarpį, kuris buvo nagrinėjamas atliekant analizę, viešai prieinamu turiniu pagrįstus pritaikytus filmus Europos kino teatruose pamatė daugiau nei 330 mln. žmonių, o tai sudaro beveik 4 proc. visų kino teatrų lankytojų. Tuo pat metu kinematografinių pritaikymų, pagrįstų autorių teisių saugomu turiniu, peržiūra sudarė 35 proc. visos kinematografijos auditorijos.

 

Pastebima, kad penktaisiais metais nuo paskelbimo proporcingai mažėja kūrybinio turinio naudojimo antriniams tikslams ekonominė vertė. Tikimybė, kad knyga bus naudojama filmo pritaikymo tikslais praėjus 12 metų nuo jos pirmo leidimo, jau yra 50 proc. mažesnė, palyginti su pirmais penkeriais metais nuo pirmo tokios knygos leidimo. Galimybės, kad knyga bus pritaikyta praėjus 70 metų nuo jos pirmo leidimo, yra 95 proc. mažesnė, palyginti su pirmaisiais keleriais metais, kol ji pardavinėjama knygynuose. Kūrybinio turinio antrinio panaudojimo vertės mažėjimas daro poveikį visiems kūriniams, išskyrus svarbiausius žmonių sukurtus šedevrus. Todėl pasikeitęs apsaugos statusas, kuris daugumoje šalių šiuo metu yra 70 metų po autoriaus mirties, yra svarbus aspektas, tačiau kai kurių kūrybinių darbų atžvilgiu tai nėra pagrindinis kriterijus, kuris apskritai gali daryti įtaką filmų gamintojų sprendimams dėl pritaikymo.

 

Filmų sektorius Europos piliečiams turi didelę kultūrinę ir ekonominę reikšmę. Galima rasti pavienių įrodymų, susijusių su jau esamo turinio pritaikymo svarba ne tik atskiriems gamintojams, bet ir visam sektoriui apskritai. Dėl unikalaus savo savybių derinio filmų pramonė yra ypač priklausoma nuo filmų sėkmės ir labai rizikinga. Kaip paaiškinta neseniai atliktame ekonominiame tyrime, jau esamo turinio pritaikymas, kuris jau išbandytas skirtingose, tačiau susijusiose kultūros rinkose, gali padėti sumažinti sektoriui būdingą neužtikrintumą.

 

Šiai analizei duomenys surinkti iš gausių su filmais ir knygomis susijusios informacijos internetinių saugyklų: internetinės filmų duomenų bazės (angl. Internet Movie Database, IMDb) ir „Goodreads“, kurią papildė Europos audiovizualinės observatorijos surinkta informacija apie Europos kino teatruose rodomus filmus. Remiantis šiais ištekliais, buvo parengtas galutinis projekto duomenų rinkinys, kurį sudarė 2000–2010 m. sukurti ir bent vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje išleisti 87 455 unikalūs filmai. Duomenų rinkinyje prie kiekvieno filmo buvo nurodyta, ar visas filmo scenarijus buvo originalus, ar jis buvo pagrįstas jau esamu turiniu, kuriam vis dar galioja autorių teisių apsauga, arba, ar jis buvo pagrįstas jau esamu viešai prieinamu turiniu.

 

Parengta pagal ESINT informaciją


2017-06-02



Jūsų elektroninio pašto adresas:
Pasirinkite temą:
     Data: 2017-11-20, 11:42:42